Elta DB151 Manual de usuario descargar pdf (Pagina 10)

Užsienyje

1,85

TIEK HEKTOLITRŲ ALAUS PERNAI PAGAMINTA VISAME

PASAULYJE

Milijoninė ,,Shell" problema

,,Shell” turės sumokėti už naftos nuotėkį Nigerijoje. AFP

■Naftos ir dujų korporacija

,,Royal Dutch Shell" gali su-

mokėti beveik pusę milijardo

dolerių (per 410 mln. dolerių)

už naftos nuotėkį Nigerijoje.

Apie tai pranešė ﬁnansų dien-

raštis ,,The Financial Times".

Išvakarėse ,,Shell" atsotvai pri-

pažino savo atsakomybę už du

stambius naftos nuotėkius, įvy-

kusius Deltos šachtoje pietinėje

Nigerijos dalyje. Kompanijos

atstovai pripažino, kad nelaimė

įvyko dėl įrangos gedimo, o ne

dėl vietos gyventojų įvykdytų

vandalizmo išpuolių ir prisiėmė

atsakomybę už padarinius.

Anksčiau advokatai, atsto-

vaujantys vietos gyventojams,

gyvenantiems nafta užterštose

teritorijose, pareiškė, kad byla

gali kainuoti ,,Shell" šimtus mi-

lijonų dolerių.

UŽSIENIO

NAUJIENOS

138

TIK SKAIČIAI

TIEK . JAV DOLERIŲ SIEKĖ „BANK OF

AMERICA“ KETVIRČIO NUOSTOLIAI

TIEK JAV DOLERIŲ UŽDIRBO „MICROSOFT“ ĮKŪRĖJAS BILLAS GATESAS

PARDAVĘS 5 MLN. KOMPANIJOS AKCIJŲ

8,8

mln.

„Kraft Foods“ skaidosi

„Kraft Foods“ skaidosi į dvi bendroves. AFP

■Maisto produktų gigantė

„Kraft Foods“ paskelbė apie

skilimą į du atskirus padali-

nius. Nauji padaliniai atsto-

vaus kompaniją pasaulinėje

užkandžių rinkoje ir Šiaurės

Amerikos maisto produktų

pramonėje.

Anksčiau panašiai išsiskaidė

tokios kompanijos kaip „Fortune

Brands“, „Sara Lee“ ir ITT. „Kraft

Foods“ teigė, kad Šiaurės Ame-

rikos maisto produktų gamybos

verslas bus atskirtas nuo kompa-

nijos akcininkų. Pasaulinį užkan-

džių kompanijų tinklą sudarys

Europoje bei besivystančio pa-

saulio šalyse esantys padaliniai

bei Šiaurės Amerikos užkandžių

bei konditerijos verslas. „Kraft

Foods“ pranešime teigiama,

kad skaidymosi procesą tikimasi

užbaigti iki 2012 metų pabaigos.

mlrd.

Nr. 29

2011 m. rugpūčio 8–14 d.

Nr. 29

2011 m. rugpjūčio 8–14 d.

Šalys, kurios

bankrutavo

skola siekė net 75 mln. do-

lerių. Ne kiekvienas pripa-

žino tai kaip bankrotą, nes

Vyriausybė sutiko grąžinti

skolas pagal anksčiau nu-

statytą procentą (6 proc.) (jei

gerai suprantu: pagal anks-

tesnį susitarimą mokėti 6

proc. palūkanas???), tačiau

mokėjimo terminą pratęsė

10 metų.

XIX amžiaus penktajame

dešimtmetyje tradicinį ban-

krotą paskelbė aštuonios

valstijos ir viena teritorija

– Florida (vėliau taip buvo

pavadinta ir valstija). Dar

ketvirtajame dešimtmetyje

JAV buvo tapusios ištisa sta-

tybų aikštele.

Kaip grybai po lietaus

dygo geležinkeliai, buvo

plėtojama infrastruktūra.

Dauguma investicijų rėmėsi

skolintais pinigais. Kai atėjo

atlygio metas, paaiškėjo, kad

daugelio valstijų kasos yra

tuščios. Dalis skolų nebuvo

sumokėta, dalis – restruktū-

rizuota.

Istorija byloja, kad per pastaruosius porą šimtų metų

bankrutavo apie 170 valstybių. Tačiau jų bankrotas

atrodo kitaip negu rmų, kurios tokiu atveju išnyksta.

LEONAS GRYBAUSKAS

[email protected]

Argentinos krizė bumerangu atsisuko į

kaimynus. Viena iš aukų tapo Urugvajus.

Pirmąjį 2002 metų pusmetį šalies BVP krito

apie 50 proc., o per metus – apie 7,1 proc.

Argentinos krizę lydėjo neramumai. Scanpix

TIK SKAIČIAI

TIEK DARBUOTOJŲ ATLEIS ŠVEICARIJOS BANKAS „CREDIT SUISSE“

TOKIO PARDAVIMŲ AUGIMO ŠIEMET TIKISI

„MERCEDES“

600

Pajamos viršijo prognozes

GM pajamos antrąjį ketvirtį išaugo

19 proc. Reuters

Derasi dėl susijungimo

„Hitachi“ ir „Mitsubishi Heavy Industries“ pradėjo derybas dėl susijungimo. AFP

FAKTAI

AMERIKOS SPRENDIMAS

• Praėjusią savaitę JAV vals-

tybės skolos „lubos“ padi-

dintos 2,1 trln. JAV dolerių.

Šalies Kongresas manais už

tai sutiko per ateinantį de-

šimtmetį apkarpyti išlaidas

mažiausiai 2,4 trln. JAV do-

lerių.

• JAV skolos „lubos“ bus

pakeltos dviem etapais: pir-

muoju valstybės išlaidos bus

sumažintos 900 mlrd. do-

lerių per artimiausią dešim-

tmetį, antruoju etapu spe-

cialusis Kongreso komitetas

turės rasti būdų, kaip sutau-

pyti dar 1,5 trlj. JAV dolerių.

■Dvi Japonijos kompanijos.

„Hitachi“ ir „Mitsubishi

Heavy Industries“ pradėjo

derybas, kurios gali tapti

didžiausiu Japonijoje susijun-

gimo sandoriu.

Paprastai kompanijų susijun-

gimas yra laikomas paskutine

nesėkmingai veikiančių įmonių

išeitimi, tačiau iki šiol Japonijos

kompanijos vengdavo jungtis.

Abiejų kompanijų vadovai susi-

tiko aptarti bendradarbiavimo

sritis: ateities energijos opera-

cijas bei sumaniuosius elektros

tinklus. Istoriją paviešinęs „Nik-

kei“ dienraštis teigė, kad kom-

panijos ketina įsteigti pasiruo-

šimo susijungimui komitetą.

Darbuotojų profesinė sąjunga

informavo, kad susijungimo

sandoris su jais dar nebuvo ap-

tartas.

„Jei sandoris bus patvirtin-

tas, tai bus puikios naujienos

Japonijai, nes Tokijo kompa-

nijos, siūlydamos savo kainas

projektuose, nebandys konku-

ruoti tarpusavyje“, – teigė „MU

Investments“ fondo vadovas

Kiyoshi Noda.

■Didžiausia automobilių

gamintoja Jungtinėse Vals-

tijose, kompanija „General

Motors“ (GM) paskelbė savo

antrojo ketvirčio ﬁnansinius

rezultatus, kuriuose ﬁksuoja-

mi smarkiai išaugę ketvirčio

pardavimai bei pajamos.

Praėjus beveik dvejiems

metams po to, kai kompanija

paskelbė bankrotą ir JAV vy-

riausybė ją išpirko, GM pranešė,

kad antrąjį ketvirtį kompanija

uždirbo 2,5 mlrd. JAV dolerių,

beveik dvigubai daugiau nei

prieš metus, pranešė CNNmo-

ney.com.

GM pajamos antrąjį ketvirtį

išaugo 19 proc. iki 39,4 mlrd.

JAV dolerių. Visame pasaulyje

kompanija pardavė 2,3 mln. au-

tomobilių, 7 proc. daugiau nei

prieš metus. Po šių pranešimų

GM akcijos pakilo 2 proc.

Kiek anksčiau pagrindinė GM

pasaulinės rinkos konkurentė

„Toyota Motor“ pranešė apie

ženkliai sumažėjusias ketvirčio

pajamas, kurioms įtakos turėjo

kovo mėnesį Japoniją sukrėtęs

žemės drebėjimas.

nt bankroto

slenksčio atsi-

dūrusi Ame-

rika praėjusią

savaitę pasiekė

istorinį kompromisą ir dar

kartą padidino šalies skolos

limitą. Biudžeto deﬁcitas bus

sumažintas, tačiau skolos, į

kurias įklimpo ši valstybė,

nedingo. Kaip su bankrotu

tvarkėsi kitos šalys?

Bankrotas su triukšmu

Argentinos bankrotas – vie-

nas triukšmingiausių XXI

amžiuje ir vienas didžiau-

sių per civilizacijos istoriją.

Valstybės skola 2003 metais

siekė 200 mlrd. JAV dolerių.

Argentinai paskelbus, kad

yra nemoki, žmonės prarado

galimybę naudotis savo indė-

liais, o pramonė prarado gry-

nuosius pinigus ir nemokėjo

atlyginimų. Prasidėjo nera-

mumai, nusikalstamumas

išaugo keturis kartus.

Kaip šioje situacijoje pasi-

elgė valdžia? Devalvavo pesą,

peržiūrėjo senų skolų mo-

kėjimo terminus ir nustatė

naujus. Pardavė valstybei

priklausantį oro laivyną ir

automobilius. Tačiau šalis

iki šiol neatsikratė skolų.

Reikėtų nepamiršti, kad

dar paskutiniame praėjusio

šimtmečio dešimtmetyje Ar-

gentina vengė imti kreditus

ir vykdė šalies moderniza-

vimo reformą.

Suklupo, bet atsitiesė

Argentinos krizė bume-

rangu atsisuko į kaimynus.

Viena iš aukų tapo Urugva-

jus. Pirmąjį 2002 metų pus-

metį šalies BVP krito apie 50

proc., o per metus – apie 7,1

proc.

Skoloms išmokėti pristigo

pinigų. Paprastai tokiais

atvejais įsikiša Tarptautinis

valiutos fondas (TVF). Ši or-

ganizacija tarpininkauja de-

rybose tarp vyriausybės bei

kreditorių ir ﬁnansiškai lai-

duoja mainais už konkrečias

abiejų pusių nuolaidas. Šiuo

atveju buvo kitaip. Vyriau-

sybė su investuotojais nu-

tarė tartis tiesiogiai. Pavyko

juos įtikinti, kad problemos

yra įveikiamos ir po kelerių

metų kiekvienas susigrąžins

pinigus. Kreditoriai buvo įti-

kinti. Ir nesuklydo.

Argentinos obligacijų

nominali vertė paskelbus

bankrotą krito 65–75 proc., o

Urugvajaus obligacijų vertė

visai nesumažėjo ir jau 2005

metais Vyriausybė galėjo

grįžti į rinką.

Tekilos krizė

Dešimtajame dešimtme-

tyje Meksikos Vyriausybė

įvykdė nemažai liberalių

reformų. Taip pavyko suvi-

lioti užsienio kapitalistus

rizikingomis obligacijomis.

Jie neatkreipė dėmesio į be-

protiškais tempais augančią

šalies skolą.

1994 metais, kai kilo in-

dėnų revoliucija šalies vi-

duryje ir buvo nužudytas

vienas potencialiausių kan-

didatų į šalies prezidentus

Luisas Colosio, burbulas

sprogo.

Didžiausių rūpesčių šalis

turėjo dėl vekselių, pava-

dintų tesobonomis. Tai buvo

specialūs bonusai, kurių

vertė indeksuota doleriais.

Drastiškai kritus meksikie-

tiškos valiutos kursui Vy-

riausybė buvo nepajėgi šių

vertybinių popierių išpirkti.

Į pagalbą atėjo amerikie-

čiai. Jie suteikė 20 mlrd.

dolerių paskolą. Didžioji

dalis šių pinigų buvo skirta

tesobonoms išpirkti. Kartais

Meksikos krizė vadinama te-

kilos krize.

Rusijos Achilo kulnas

Prabėgus keleriems metams

po komunistinio režimo žlu-

gimo Rusija vertėsi palyginti

neblogai. Šalis buvo atspari

bet kokiai krizei, nes turėjo

stiprų kozirį – išteklių. 1998

metais paaiškėjo, kad ište-

kliai tapo Rusijos ekonomi-

kos Achilo kulnu, nes kitų

pajamų, išskyrus tas, kurias

gaudavo iš naftos ir dujų

eksporto, valstybė neturėjo.

Kai Azijos šalyse įsisuko

krizė ir jos nustojo pirkti iš

Rusijos, naftos kaina krito

drastiškai. Maskva atsidūrė

ant bankroto slenksčio. TVF

sutiko Rusijai suteikti 22,6

mlrd. dolerių paskolą. Be-

veik visi pinigai buvo skirti

įsipareigojimams įvykdyti.

Vyriausybė nepaisė eko-

nomistų (tarkime, George’o

Soroso) patarimų ir neno-

rėjo devalvuoti rublio, nors

visiškai neturėjo pinigų pen-

sijoms ir viešajam sektoriui.

Tik antrąjį pusmetį

Kremlius išlaisvino valiutą

ir paskelbė, kad neišmokės

šalies skolos. Tačiau jau 1999

metų pabaigoje Rusijos eko-

nomika pasiekė prieš krizę

buvusį lygį.

Istorija kartojasi

Kartą per savo istoriją Ame-

rika jau buvo tapusi nemoki

– iš karto po Nepriklauso-

mybės paskelbimo 1790 me-

tais, kai federalinė valdžia

perėmė valstijų administra-

cijos kariuomenės skolas.

Metų pabaigoje valstybės

Dalinis bankrotas

1981 metais Lenkija taip pat

paskelbė dalinį bankrotą.

Generolas Wojciechas Jaru-

zelskis tada pripažino, kad

šalis neturi pinigų skoloms

apmokėti ir dėl to apkaltino

Edwardą Giereką, neva jis

pradėjo skolintis. Valstybės

skola siekė 50 mlrd. dolerių.

Užsienio investuotojai taip

ir neatgavo pinigų arba juos

atgaudavo nereguliariai

beveik iki dešimtojo dešim-

tmečio vidurio.

Skolų krizė plinta

J. M. Barroso pripažįsta, kad euro

zonos krizė plečiasi. AFP

■Europos Komisijos (EK)

pirmininkas Jose Manuelis

Barroso perspėjo, kad valsty-

bių skolų krizė plinta už euro

zonos periferijos ribų.

Savo laiške Europos valstybių

vyriausybėms jis paragino jas

visapusiškai palaikyti euro va-

liutos zoną.

EK pirmininkas taip pat teigė,

kad vyriausybė turi kuo skubiau

peržiūrėti Europos ﬁnansinio

stabilumo fondo (EFSF) stei-

gimo siūlymą, kad sustabdytų

užkrato plitimą euro zonoje.

EFSF steigimo dar nėra ratiﬁ-

kavusios kai kurios ES valstybės

narės.

J. M. Barroso paragino šias

valstybes paspartinti patvir-

tinimo procedūras, kad EFSF

galėtų kuo greičiau pradėti tin-

kamai funkcionuoti ir išgelbėtų

euro zoną.

EK prezidentui daug nerimo

kelia ir tai, kaip obligacijų rin-

kos vertina Italiją ir Ispaniją. EK

baiminasi, kad šioms šalims,

skritingai nuo Graikijos, Portu-

galijos ar Airijos, nepavyks su-

teikti ﬁnansinės paramos.

Meksikai pagalbos ranką ištiesė Amerika. Reuters

Urugvajus apsiėjo be TVF paramos. Reuters

1 2 ... 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17

Comentarios a estos manuales

Sin comentarios

Elta DB151 Manual de usuario Pagina 10

Comentarios a estos manuales

Relacionado con productos y manuales para Hierros Elta DB151