
Lietuvoje
Lietuvoje
7
6
212
LIETUVOS
NAUJIENOS
VMI GYVENTOJAMS ŠIEMET PERVEDĖ DAUGIAU NEI 212 MLN. LITŲ
PRAĖJUSIAIS METAIS PERMOKĖTO GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO
Domisi Lietuva
„Hitachi“ buvo pristatytos galimybės steigti centrus ir padalinius Lietuvoje. Reuters
■Strateginiu investuotoju į
planuojamą statyti Visagino
atominę elektrinę atrinktos
Japonijos ir JAV bendrovės
„Hitachi“ atstovai domisi in-
vesticine aplinka Lietuvoje.
Bendrovės atstovams darbi-
nio vizito metu Lietuvoje buvo
pristatyta bendra šalies ekono-
Varys atostogauti
Norima, kad darbuotojai atostogautų
kiekvienais metais privaloma tvarka.
Fotodiena
■Socialdemokratų partijos
frakcijos nariai Edvardas
Žakaris, Edmundas Jonyla ir
Valerijus Simulikas įregistravo
Darbo kodekso pataisą, kuria
siūloma uždrausti neatosto-
gauti dvejus ir daugiau metų.
Jei pataisa įsiteistintų, darbuo-
tojai kiekvienais darbo metais
privalės pasinaudoti kasmeti-
nėmis atostogomis. Tuo tarpu
kompensacijas už nepanaudo-
tas kasmetines atostogas siū-
loma mokėti ne daugiau kaip
už dvejus darbo metus. Anot E.
Žakario, pataisos siūlomos, nes
vis dažniau paaiškėja, kad va-
dovaujantys asmenys dėl įvairių
priežasčių nepasinaudoja kas-
metinėmis atostogomis po 10 ir
daugiau metų.
mln.
Mat įteisinus naują
tvarką daliai šiandien su
verslo liudijimais dirbančių
verslininkų tektų pradėti
verstis individualia veikla
ar steigti bendrovę.
Naujieji apribojimai pa-
liestų populiaras veiklas,
kurioms plėtoti nemažai gy-
ventojų yra išsiėmę verslo
liudijimus. Tai statybos dar-
bai, patalpų nuoma, vertimo
paslaugos. Dalį jų siūloma
siaurinti, o, pavyzdžiui,
verslo liudijimus vertimo
paslaugoms apskirtai nai-
kinti. Pasak Finansų minis-
terijos, ši veikla yra laisvoji
profesija, kuriai numatytas
15 proc. gyventojų pajamų
tarifas.
Taip pat numatoma, kad
pagal naujas taisykles vers-
lininkai, dirbantys su verslo
liudijimais, produkciją ir
paslaugas turėtų teikti tie-
siogiai fiziniams asmenims,
o ne įmonėms.
Riboja verslumą
„Vadovaudamasi Europos
Sąjungos teisės aktais, vals-
tybė turi įvairiomis formo-
mis skatinti verslumą. Jo
pirminė forma ir yra verslo
liudijimas. Tokios projekto
pataisos kaip iš klasifika-
toriaus išbraukti vertimą,
Pavojus smulkiesiems
Finansų ministerijos planai nuo kitų metų griežtinti
darbo su verslo liudijimais tvarką bei atsisakyti dalies
veiklų sulaukė smulkiųjų verslininkų kritikos.
kaimo turizmą, statybos
darbus ir kt. akivaizdžiai
riboja verslumą ir sudaro
sąlygas augti šešėlinei eko-
nomikai, vadinasi, mažina į
biudžetą surenkamų mokes-
čių kiekį“, – sako Vilniaus
miesto ir apskrities versli-
ninkų darbdavių konfede-
racijos (VVDK) prezidentas
Rimvydas Jasinavičius.
VVDK atkreipė dėmesį,
kad prieš 11 metų šalyje
buvo 3,5 proc. verslininkų,
o šiuo metu skaičiuojama
tik 1,5 proc. Taip pat, VVDK
teigimu, nuostata teigti pas-
laugas tik fiziniams asme-
nims verslius žmones stums
į samdinių rinką.
„Fiziniam asmeniui ne-
reikia, pavyzdžiui, IT sau-
gumo specialistų, vadinasi,
jiems bus daug patogiau
dirbti samdomą darbą ir
plušėti užsienio kapitalo
kompanijose.
Nuo to ypač nukentės
valstybė – jau dabar 80 proc.
Lietuvos įmonių generuoja
tik 30 proc. mūsų šalyje už-
dirbamo pelno“, – teigė R.
Jasinavičius.
Siūlo išeitį
Finansų ministerija tokių
pokyčių nori siekdama ma-
žinti šešėlinę ekonomiką ir
pažaboti asmenis, dirban-
čius su verslo liudijimais,
kai jų gaunamos pajamos ir
veiklos pobūdis neatitinka
smulkiojo verslininko api-
brėžimo. R. Jasinavičius
įsitikinęs, kad dabartinis
planas veiktų priešingai –
padidintų emigraciją ir še-
šėlinio verslo dalį.
VVDK siūlo nustatyti
pagal verslo liudijimą dir-
bančių asmenų metinių pa-
jamų ribą, kuri, jų manymu,
turėtų siekti 155,25–172,5
tūkst. litų. Ją viršijus vers-
lininkui įsigaliotų prievolė
steigti juridinį vienetą. Fi-
nansų ministerija apie tai
jau pagalvojo: nuo kitų metų
įsigalios reikalavimas žmo-
nėms, dirbantiems su verslo
liudijimais ir per metus gau-
nantiems daugiau nei 150
tūkst. litų pajamų, užsiimti
individualia veikla ar steigti
įmonę.
Finansų ministrės In-
gridos Šimonytės teigimu,
verslo liudijimas – ne pati
patraukliausia pajamų mo-
kesčio mokėjimo forma.
Jos nuomone, patrauklesnė
alternatyva – individuali
veikla pagal pažymą, kuriai
nuo 2011 metų taikomas 5
proc. tarifas realiam veiklos
pajamų ir sąnaudų skirtu-
mui. Tačiau nutylima, kad
tokiu atveju teks dar mokėti
37,5 proc. siekiančias priva-
lomojo sveikatos draudimo
ir „Sodros“ įmokas.
»
Akivaizdžiai riboja verslumą bei sudaro
sąlygas augti šešėlinei ekonomikai, vadinasi,
mažina į biudžetą surenkamų mokesčių kiekį
Finansų ministerijos planai griežtinti veiklos su verslo liudijimais tvarką gąsdina smulkiuosius verslininkus. Fotodiena
Nr. 29
2011 m. rugpūčio 8–14 d.
Nr. 29
2011 m. rugpjūčio 8–14 d.
Apibendrintos išlAidos, skiriAmos kArių išlAikymui
Profesinės karo tarnybos kariui per metus skiriama
Kario išlaikymui tarptautinėse operacijose skiriama
Karių koviniam rengimui 2011 metais buvo skirta
Kario dienos maisto daviniui skiriama vasarą
Kario dienos maisto daviniui skiriama žiemą
Kario sauso maisto daviniui skiriama
53,9 tūkst. litų
136, 8 tūkst. litų
35,1 mln. litų
15,32 litų
14,62 litų
14,89 litų
Kiek kainuoja karys
Vidutiniškai vienam profesinės karo tarnybos kariui per metus, neįskaičiavus pratybų ir mokymų, Lietuvoje skiriama
53,9 tūkst. litų. Į šią sumą įeina darbo užmokestis, draudimas, maistpinigiai, buitpinigiai, apranga.
NERINGA MEDUTYTĖ
FAKTAI
KARIAI
• 2011 birželį buvo 7 600 pro-
fesinės karo tarnybos karių.
• 2011 metais Krašto apsau-
gos sistemai buvo skirta 871
mln. litų.
• Iš jų 565 mln. 600 tūkst.
litų buvo skirta personalo iš-
laikymui.
• Goro provincijoje Afganis-
tane veikianti Lietuvos vado-
vaujama Policijos operacinė
mokymo ir sąveikos grupė
įvertinta kaip pavyzdinė, į
kurią reikia lygiuotis kuriant
naujas grupes Afganistano
nacionalinėms saugumo pa-
jėgoms mokyti.
B
ene didžiausia
minėtos sumos
dalis – 67 proc.
skiriama darbo
užmokesčiui ir
socialiniam draudimui.
Kainuoja daugiau
Vieno kario išlaikymas Lie-
tuvą bene labiausiai garsi-
nančiose tarptautinėse ope-
racijose (TO) kainuoja beveik
tris kartus daugiau – 136, 8
tūkst. litų. Už šiuos pinigus
perkamas maistas, drabužiai,
apmokas būstas, skalbiama
kario apranga, mokama
kompensacija už tarnybos
specifiką ir t. t.
Lėšos kario paruošimui
dalyvauti tarptautinėje mi-
sijoje skiriamos iš bendrų
asignavimų, skirtų koviniam
rengimui.
Kareiviška košė
Per įvairiausius renginius
tikriausiai visi esame ragavę
kareiviškos košės. Tačiau ti-
kriausiai nei karys, nei civi-
lis ilgai misti kruopomis ir
tinkamai atlikti savo pareigų
negalėtų. Krašto apsaugos
ministras yra patvirtinęs
kariui priklausančio maisto
davinio kainas: šiltuoju
metų laikotarpiu maistui
skiriama 15,32 lito per dieną.
Žiemą šis davinys beveik litu
pigesnis – 14,62 litų.
Kariai, dalyvaujantys
lauko pratybose, aprūpi-
nami sausu maisto daviniu.
Vieneto kaina – 14,89 litų. Į
šį davinį įeina, pavyzdžiui,
mėsos konservai, šokoladas,
natūralus medus, drėgna ser-
vetėlė, degtukai, šildytuvas,
padėklas karštam gėrimui
paruošti.
Šiuo metu lauko uniforma
rikiuotės dalinių kariams
išduodama kas 2 metai. Da-
linių štabo kariams – kas
3 metai. Administracinių
štabų kariai uniformą gauna
kas 4 metus. Kasdieninė ir
paradinė uniformos rikiuo-
tės dalinių kariams išduo-
damos kas 4–5 metus. Štabų
kariams – kas 2–3 metus.
Nuolatinės pratybos
Karių koviniam rengimui
2011 metais buvo skirta 35,1
mln. litų. Iš šios sumos, kuri
nėra priskaičiuota prie vi-
dutinių metinių kario iš-
laikymo išlaidų, vykdomos
kariuomenės rezervo ka-
rių pratybos ir mokymas.
Kariai ruošiami atlikti tai-
kos meto užduotis, taip pat
dalyvauti tarptautiniuose
mokymuose ir pratybose,
pasirengti dalyvauti tarp-
tautinėse misijose, NATO
greitojo reagavimo pajėgose
ir ES kovinėse grupėse.
Profesinės karo tarnybos
kariai ruošiami nuolat. Ka-
riai savanoriai rengiami tik
juos pašaukus į tarnybą –
nuo 20 iki 50 dienų per metus.
Lietuvos kariai dalyvauja
ir nacionalinėse, ir įvairiose
tarptautinėse karinėse praty-
bose šalyje bei užsienyje. Jos
skiriasi pagal paskirtį: vie-
nos yra skirtos pasirengti tai-
kos meto užduotims vykdyti,
kitos – pasirengti tarptauti-
nėms operacijoms, šalies gy-
nybai ir kt. Kariai rengiami
ir grupėse, ir po vieną.
Lietuva susimoka
Šiuo metu Lietuvos kariai
tarnauja Afganistane, Irake.
Somalyje nėra dislokuotų
Lietuvos karių, tačiau vie-
nas karininkas tarnauja šios
operacijos vadavietėje Jung-
tinėje Karalystėje. Iš viso
TO operacijose šiuo metu
tarnauja apie 260 Lietuvos
karių.
Mūsų šalis yra NATO, Eu-
ropos Sąjungos (ES) ir Jung-
tinių Tautų (JT) narė, todėl
dalyvauja šių organizacijų
vadovaujamose tarptauti-
nėse operacijose. Šiuo metu
daugiausia lietuvių karių
dalyvauja NATO vadovauja-
moje operacijoje Afganistane.
Jie ne tik vadovauja Provin-
cijos atkūrimo grupei Goro
provincijoje, bet ir prižiūri
Šiaurės Afganistaną. Lietuva
prisideda ir prie Afganistano
saugumo pajėgų apmokymų.
NATO ir ES laikomasi
principo, kad valstybės turi
susimokėti už dalyvavimą
tarptautinėse operacijose.
Lietuva finansinės paramos
iš tarptautinių organizacijų
negauna. Mūsų kariuomenės
dalyvavimas tarptautinėse
operacijose finansuojamas iš
Lietuvos gynybos biudžeto.
Tiesa, tiek NATO, tiek ES yra
sutarta dėl tam tikrų bendro
finansavimo mechanizmų,
kurie leidžia padengti kai
kurių specifinių sričių opera-
cijų išlaidas.
Kario parengimas šiai
misijai priklauso nuo to, ko-
kias pareigas jis vykdys TO,
esamo kario pasirengimo ly-
gio bei to, kokie reikalavimai
keliami jo einamoms par-
eigoms TO metu. Tad kario
parengimas gali trukti nuo
3 savaičių iki kelių mėnesių.
Kursai bus trumpesni, pavyz-
džiui, jei karys tarnaus sąjun-
gininkų štabe ir jam reikia
tik atgaivinti įgūdžius. Daug
ilgiau užtrunka parengti
tuos, kurie vykdys užduotis
Afganistane ir priklausys
Provincijos atkūrimo grupei.
Prieš išvykdamas karys
atlieka fizinius ir psichologi-
nius testus. Tokiais metodais
nustatoma, ar jis tinkamas
TO rajone.
Kad kariai galėtų geriau-
siai pasiruošti, sukuriamos
sąlygos, panašios į būsimą
operaciją. Kartais kariai gali
būti ruošiami ir individuliai.
Aprengti ir pamaitinti
Pasirengimo TO laikotarpiu
kariai maitinasi kaip ir visi
profesinės karo tarnybos ka-
riai. Per pratybas jie maiti-
nami kariniuose daliniuose
esančiose valgyklose, lauko
virtuvėje arba sausais maisto
daviniais.
Drabužiais, apsaugine
apranga ir kitomis materia-
linėmis priemonėmis kariai
aprūpinami dar pasiruošimo
metu. Kiekvienas karys
gauna porą lauko uniformų,
dvi poras batų, galvos apdan-
galus, drabužius ir kitą bū-
tiną aprangą.
Rengiantis TO darbo in-
tensyvumas priklauso nuo
padalinio pasirengimo plano,
pagal kurį kariai dalyvauja
vienos ar kelių dienų praty-
bose, dieną ar naktį.
Gali susisiekti
TO rajone žuvusio kario ar-
timiesiems yra išmokama
120 atitinkamo laipsnio pro-
fesinės karo tarnybos kariui
pirmaisiais tarnybos metais
nustatyto dydžio mėnesinių
tarnybinių atlyginimų (be
priedų) kompensacija. Šios
kompensacijos mokamos iš
Krašto apsaugos ministeri-
jai skirtų valstybės biudžeto
lėšų. Taip pat Krašto apsau-
gos ministerija teisės aktų
nustatyta tvarka gali drausti
»
Vieno kario išlaikymas Lietuvą bene labiausiai
garsinančiose tarptautinėse operacijose (TO)
kainuoja 136, 8 tūkst. litų
savo civilinę atsakomybę
kario žūties ir jo sveikatos
sutrikimo atvejais. Be to, iš
Krašto apsaugos ministerijai
skiriamų biudžeto asigna-
vimų kariams taikomos šio
ir kitų įstatymų nustatytos
su karo tarnyba susijusios
socialinės ir kitokios garan-
tijos. Išvykęs į TO karys turi
galimybę susisiekti su arti-
maisiais ir bendrauti su jais
telefonu, internetu bei paštu.
Be to, TO tarnaujančių karių
artimieji bet kuriuo paros
metu gali skambinti karštąja
linija atsakingiems už infor-
macijos pateikimą kariams
bei užduoti rūpimus klausi-
mus.
TO rajone nutikus ypatin-
gam įvykiui kariui sudaro-
mos sąlygos nedelsiant apie
tai informuoti artimuosius.
Jei galimybių nėra, apie
incidentą asmeniškai infor-
muoja kariuomenės atstovai.
Be to, yra sukurta inter-
neto svetainė, kurioje tei-
kiama informacija šeimų
nariams. Krašto apsaugos
ministro įsakymu yra patvir-
tinta tvarka, kurios pagrindu
TO tarnaujančių artimie-
siems teikiama kita nefinan-
sinė parama: konsultavimas,
įvairių renginių ir mokymų,
vaikų vasaros stovyklų orga-
nizavimas, psichologinė pa-
galba ir t. t.
2010 metų duomenimis, Lietuvos gynybai buvo skirta 0,89 BVP.
KAM nuotr.
Prieš išvykdamas karys atlieka fizinius ir psichologinius testus.
KAM nuotr.
minė aplinka, Lietuvos investi-
cijų strategija, aptartos naujos
verslo galimybės.
„Hitachi“ atstovams buvo
atskleistos galimybės steigti
regioninį paslaugų, produktų
ar technologinį centrą bei ga-
mybinius padalinius Baltijos
ir Skandinavos šalims, kitoms
Europos Sąjungos rinkoms ap-
tarnauti.
Comentarios a estos manuales