Elta DB151 Manual de usuario descargar pdf (Pagina 3)

Savaitės tema

Nr. 29

2011 m. rugpūčio 8–14 d.

Nr. 29

2011 m. rugpjūčio 8–14 d.

Dauguma darbo biržos klientų prašo surasti jiems darbą užsienyje

ir tikisi, kad iš karto, be atrankos, juos įdarbinsime. Pastebėjome,

kad prieš porą-trejetą metų į darbus žemės ūkyje kreivai žiūrėję

gyventojai dabar nesibodi ne pačių sunkiausiųjų

Agnė Kunigonytė,

Lietuvos darbo biržos EURES tarnybos vadovė

SAVAITĖS TOP 5

Nusipirko „Energetikos linijas“

Nusipirko septynis „Boeing“

Švedų kapitalo inžinerinių

konsultacijų bendrovė „Sweco

Lietuva“ įsigijo 100 proc.

įmonės „Energetikos linijos“

akcijų. Kaune veikiančiame

„Energetikos linijų“ biure dirba

30 šiluminės energetikos ir kitų

sričių specialistų, teikiančių

Lietuvos įmonė „FL Tech-

nics“ įsigijo septynis lėktu-

vus „Boeing 737-300“. Visi

orlaiviai įsigyti atsarginėms

dalims.

Kiek anksčiau kompanija

įsigijo „Airbus A320“. Prieš

metus Lietuvos įmonė nusi-

pirko „Boeing-737“. Šie lėk-

tuvai – vieni populiariausių

ir techniškai patikimiausių

pasaulyje.

Sumažėjo „Utenos trikotažo“

pardavimas

. ELTA

energetinių sistemų projekta-

vimo paslaugas. „Savo įmonių

grupę Lietuvoje sustiprinsime

naujomis kompetentingomis

energetikos inžinierių pajėgo-

mis, kurių iki šiol trūko“, – sakė

„Sweco Lietuva“ prezidentas

Artūras Abromavičius.

„Klaipėdos nafta“ atsigauna

Liepą AB „Klaipėdos nafta“ į

tanklaivius perkrovė 614 tūkst.

tonų naftos produktų, 2 proc.

mažiau nei 2010 metų tuo pa-

čiu laikotarpiu. Į terminalo tal-

pyklas liepą bendrovė perkrovė

624 tūkst. tonų naftos pro-

duktų, t. y. 12 proc. daugiau nei

2010-ųjų tuo pačiu laikotarpiu.

Bendrovės pajamos liepą buvo

9,7 mln. litų – 18 proc. didesnės

nei pernai per tą patį laikotarpį.

„Utenos trikotažui“ nelengva

AB „Utenos trikotažas“

pardavimas antrąjį šių metų

ketvirtį sudarė 14,1 mln. Lt ir

buvo 10,4 proc. mažesnis paly-

ginti su 2010-ųjų tuo pačiu lai-

kotarpiu. Nuo metų pradžios

pardavimas siekė 29,1 mln. Lt.

ir buvo 3,4 proc. mažesnis nei

prieš metus. Bene didžiausią

įtaką bendrovės rezultatams

turėjo medvilnės kainos augi-

mas.

Norvegai investuos 70 mln. litų

Ūkio ministerija pasirašė ke-

tinimų protokolus su norvegų

įmonėmis „Mirror Accounting

AS“ ir „Storebrand Group“,

kurios planuoja įgyvendinti

70,5 mln. litų vertės plėtros

projektus Vilniuje ir sukurti ma-

žiausiai 270 darbo vietų. „Mir-

ror Accounting AS“ projekto

vertė – 35,3 mln. Lt. Bendrovė

planuoja didinti UAB „Mirror

Support Services“ pajėgumą.

„Storebrand Group“ investuos

35,2 mln. Lt ir plės įmonės

„Storebrand Baltic“ paslaugų

centrą.

Lietuvių įmonė dalims nusipirko

septynis „Boeing“ lėktuvus

. Scanpix

NUOMONĖ

Jonas Talmantas,

Lietuvos ūkininkų asociacijos pirmininkas

Dalis išvažiuoja, o tie, kurie neišvažiuoja ir

neranda darbo, gauna pašalpas ir dirbti

nebenori. Jeigu ne pašalpos, ūkininkai galėtų

pasamdyti daugiau darbuotojų. Gerai ūkyje

dirbantis žmogus galėtų ir 1000, ir 1500 litų

per mėnesį gauti, tačiau dirbti nėra kam

Užsienyje nėra tiek darbų, kiek sakoma, be

to, šiandien negalėčiau nurodyti nė vienos

agentūros, kuria būtų galima pasitikėti

darbinantis užsienyje

Daiva Virpšienė,

įdarbinimo agentūros „Darbinta“ vadovė

Sezoninis darbas užsienyje:

kur galima užsidirbti

Rugpjūtį kvietimų keliauti į užsienį ir padirbėjus ūkiuose parsivežti neprastą uždarbį pasipila lyg iš gausybės rago.

DINA SERGIJENKO

[email protected]

ietuviai nedvejo-

dami kraunasi

lagaminus ir ke-

liauja į Vokietiją,

Olandiją, Prancū-

ziją, Norvegiją, Italiją, Ispa-

niją bei Didžiąją Britaniją.

Rugpjūtį pasiūlymų dirbti

užsienio ūkiuose pagausėja,

tačiau darbų šioje srityje

gausu ištisus metus. Net

žiemą reikia daržovių rūšiuo-

tojų, o šiltuosiuose kraštuose,

pavyzdžiui, Ispanijoje, visus

metus dera vaisiai ir daržo-

vės.

Žvelgiant užsieniečio aki-

mis, uždarbis žemės ūkio

srityje nėra didelis. Dažniau-

siai už ﬁziškai sunkų darbą

gausite minimalų atlygį.

Vis dėlto, pavertus prakaitu

sulaistytas kupiūras į lietu-

viškus litus, net minimali už-

sienio alga taps džiuginančiu

atlygiu.

Naudinga ﬁnansiškai

Vilnietė Joana S. padirbėti

pas Didžiosios Britanijos ūki-

ninkus keliavo dar būdama

septyniolikos metų. „Pussese-

rei šeimininkas pasakė, kad

vasarai gali pasikviesti ką

nors iš giminaičių padirbėti

kartu. Nuvykau aš“, – pasa-

kojo mergina.

Tuomet dar nepilnametei

Joanai reikėjo dirbti maž-

daug 6 valandas per dieną.

„Teko ravėti, rinkti pomido-

rus, agurkus, kopūstus, braš-

kes, dėlioti juos į dėžes, ruošti

užsakymus“, – pasakojo

mergina. Fiziškai Joana ne-

pervargdavo. „Jeigu jausda-

vau, kad kurią dieną sunkiai

dirbti nenoriu, eidavau ra-

vėti. Aišku, būdavo dienų, kai

vakare krisdavau į lovą nega-

lėdama nė piršto pajudinti.

Kartais pasiskųsdavome, kad

sunku, bet kam taip nebūna?“

– juokėsi lietuvė.

Anot Joanos, padirbėti už-

sienio ūkiuose naudinga ﬁ-

nansiškai. „Nepamenu, kiek

tiksliai uždirbau, bet užteko

ir pramogoms, ir parsivežti į

namus“, – sakė mergina.

Gyveno palapinėje

Pasvalietė Vaida N. skinti

braškių į užsienio ūkininkų

laukus keliavo tris vasaras.

Mergina dirbo Norvegijoje,

Didžiojoje Britanijoje ir Da-

nijoje. Ji neslėpė mačiusi ir

šilto, ir šalto.

„Norvegijoje gyvenau la-

bai gražioje vietoje, ant kalno,

blogai buvo tik tai, kad su-

rinktas braškes tekdavo į tą

kalną užvilkti“, – pasakojo

Vaida. Antrąją vasarą mer-

gina praleido britų braškių

laukuose. „Gyvenome na-

meliuose su ratais, skynėme

braškes, bet vidury vasaros

mūsų ūkis bankrutavo“, –

prisiminė ji. Vis dėlto britų

įstatymai padėjo merginai ne-

grįžti į Lietuvą neužsidirbus

– visiems darbuotojams buvo

išmokėtos sutartos algos.

Trečią vasarą Vaida braš-

kes skynė Danijoje. „Gal pu-

santro mėnesio gyvenome

palapinėse. Buvo namukų,

tačiau visi jie buvo užimti“,

– pasakojo mergina. Vakarais

palapinėje būdavo šalta ir drė-

gna, o dienomis labai karšta,

todėl Vaida stengdavosi grįžti

tik miegoti. Paklausta, ar

verta keliauti dirbti į ūkius

užsienyje, mergina atsakė

teigiamai. „Tai puiki proga

užsidirbti, ypač studentams“,

– šypsojosi ji.

Lietuviai stropūs

Gediminas K. į vieną Belgijos

ūkį išvažiavo neradęs darbo

Lietuvoje. Kelionę organi-

zavo pažįstami, todėl vaikinas

jautėsi drąsiai ir tikėjo, kad

nebus apgautas. „Skyniau

riešutus, paskui obuolius,

kriaušes. Prieš man atvažiuo-

jant ten dirbantys žmonės

rinko trešnes“, – pasakojo jis.

Užsienio ūkyje vaikinas pra-

leido pusantro mėnesio.

Lietuvaičiai buvo apgyven-

dinti specialiuose konteine-

riuose, kuriuose buvo langai,

dušas, radiatorius, virtuvė.

Gyventi teko keturiese. Pirmą

dieną šeimininkas parodė,

kur galima nusipirkti maisto.

Už geras gyvenimo sąlygas

kasdien tekdavo valandą pa-

dirbėti nemokamai. Valanda

darbo buvo verta 6–7 eurų.

Dirbti tekdavo daug ir

sunkiai. Anot Gedimino, lie-

tuviai buvo laikomi stropiais

darbuotojais, todėl kartelės

nuleisti nesinorėjo. Plušėti

tekdavo 8–9 valandas per

dieną. Kai pritrūko darbo,

ūkio šeimininkas pats surado

darbininkams veiklos kai-

mynystėje esančiame ūkyje.

Važiuojantiesiems padirbėti

į užsienį vaikinas patarė at-

kreipti dėmesį, kada skina-

mas derlius pasirinktoje ša-

lyje. „Tiems, kurie atvažiuoja

derliui baigiantis, darbo ir

galimybių užsidirbti nebe-

lieka“, – sakė jis.

Apgavo tautiečiai

Kitokia patirtimi pasidalijo

panevėžietė Veronika B. Ji su

vaikinu prieš kelerius metus

panoro padirbėti svečioje ša-

lyje. Iš pradžių pora planavo

apsistoti Italijoje, tačiau vė-

liau pasirinko Ispaniją. Vero-

nika turėjo skinti apelsinus,

o jos vaikinas – uoste statyti

prieplauką. Atvykę jau kitą

dieną lietuvaičiai keliavo į

apelsinų plantaciją. Vyko

abu, nes, anot vadybininkų,

statybos darbai uoste dar

buvo derinami. Net pirmą

dieną porai teko dirbti dau-

giau nei 12 valandų. Buvo

aiškinama, kad vėluoja auto-

busas, todėl galima padirbėti,

tačiau tokie vėlavimai tapo

kasdienybe. Lietuviams gy-

venti teko apleistuose kamba-

riuose. „Apžiūrėję savo kam-

bario duris pamatėme, kad

jos labai plonos, o spyna – ne

kartą išlaužta. Dėl šios prie-

žasties vykdami į darbo vietą

pasiimdavome dokumentus,

pinigus“, – pasakojo Vero-

nika. Už kilogramą nuskintų

Besiryžtantieji keliauti į užsienį turėtų

žinoti, kuo kokioje šalyje galima užsiimti ir kiek

galima uždirbti

apelsinų darbdaviai mokėjo

40 euro centų. Per dieną dar-

bininkai nuskindavo kelis

šimtus kilogramų vaisių. Po

kurio laiko paaiškėjo, kad iš

uždarbio kasdien atimamas

40 eurų mokestis už nuvežimą

iki darbo ir atgal, o galiausiai

dar ir tai, kad Veronikai ir

jos vaikinui atlygis buvo mo-

kamas tik už vieno iš jų ski-

namus vaisius. „Pavyzdžiui,

jeigu aš pririnkdavau porą

šimtų kilogramų apelsinų,

juos dalydavo perpus, o to,

ką surinkdavo draugas, net

neskaičiuodavo!“ – piktinosi

mergina. Poros sprendimas

grįžti į Lietuvą nebuvo su-

tiktas džiaugsmingai, tačiau

darbdaviai sutiko išleisti.

„Tik patys turėjome pasirū-

pinti kelione“, – prisiminė Ve-

ronika. Paskutinę dieną grįžę

iš darbo jiedu rado išlaužtas

kambario duris ir pavogtą

uždarbį. Veronikos nuomone,

vagystę organizavo darbda-

viai. Pora bandė kreiptis į Lie-

tuvos ambasadą Ispanijoje,

bet pagalbos nesulaukė. Už

savas lėšas grįžę namo jiedu

neberado ir darbą Ispanijoje

žadėjusios įmonės. „Kreipė-

mės į teismą, tačiau byla buvo

nutraukta. Taip praradome

apie 6 tūkst. litų“, – pasakojo

mergina.

Braškės Ispanijoje

Net prasti pavyzdžiai, tikė-

tina, neatbaidys lietuvių nuo

galimybės užsidirbti. Besi-

ryžtantieji keliauti į užsienį

turėtų žinoti, kuo kokioje ša-

lyje galima užsiimti ir kiek

galima uždirbti.

Rasti sezoninį darbą Ispa-

nijoje lengva. Verslininkai

pirmiausia ieško žmonių, ga-

linčių dirbti žemės ūkio sri-

tyje. Dėl šilto klimato darbo

čia yra ištisus metus. Žiemą

galima plušėti mandarinų

plantacijose. Nuo pavasario

iki vasaros vidurio skinamos

braškės, rugsėjį renkamas bei

apdorojamas vynuogių ir aly-

vuogių derlius.

Gėlės Olandijoje

Olandijoje tinkamas metas

lauko darbams prasideda ba-

landį, kai nurenkamas špa-

ragų derlius. Vėliau laukia

gėlės – visų pirma tulpės ir

lelijos. Gėlės skinamos nuo

gegužės iki rugsėjo. Liepą ir

rugpjūtį sodinami gėlių svo-

gūnėliai. Panašiu metu darbo

galima rasti ir bulvių, žie-

dinių kopūstų plantacijose.

Rudenį darbuotojų laukiama

kopūstų, brokolių laukuose,

ieškoma slyvų, kriaušių,

obuolių rinkėjų. Per mėnesį

FAKTAI

DARBAS UŽSIENYJE

• Darbas žemės ūkio srityje

laikomas vienu nekvaliﬁ-

kuočiausių, todėl didelė ti-

kimybė, kad per mėnesį bus

uždirbama minimali vienos

ar kitos šalies alga.

• Prancūzijoje už darbą šeš-

tadieniais mokama 25 proc.

daugiau, už darbą sekma-

dieniais – 50 proc. daugiau.

• Miško uogų rinkėjai Šve-

dijoje per dieną gali uždirbti

nuo 180 iki 800 kronų (70–

300 litų).

• Vokietijoje už valandą

darbo mokami 5–7 eurai,

Italijoje – 4–7 eurai, o Pran-

cūzijoje – 9 eurai.

Olandijoje uždirbsite maž-

daug 1 400 eurų.

Mėlynės Švedijoje

Birželį šioje šalyje skinamos

braškės. Ypač populiaru Šve-

dijoje rinkti miško uogas.

Antroje liepos pusėje galima

rinkti tekšes, tačiau tai ne

itin malonus darbas, mat šios

uogos auga pelkėtose vieto-

vėse. Rugpjūčio pradžioje ren-

kamos mėlynės – darbuotojai

aprūpinami specialiomis tal-

pyklomis ir keliauja į miškus.

Uogos renkamos maždaug

tris savaites. Visoje šalyje per

vasarą veikia miško gėrybių

supirkimo punktai, todėl

uogų rinkėjams nebūtina tu-

rėti darbdavį. Per dieną rink-

dami uogas uždirbsite nuo

180 iki 800 kronų.

Šparagai Vokietijoje

Žemės ūkio darbų ieškoti

pirmiausia reikėtų Badeno-

Viurtembergo srityje, kur

auginami agurkai, špara-

gai, braškės. Braškėmis ir

vynuogėmis garsėja Reino-

Vestfalijos žemės. Geriausiai

Vokietijoje galima uždirbti

šparagų, derančių nuo ba-

landžio, laukuose. Liepą ir

rugpjūtį darbininkų laukia

vyšnių ir slyvų sodai, vasaros

pabaigoje skinami obuoliai.

Rugpjūtį apie Miuncheną ir

Šiaurės Tiuringiją laukiami

apynių skynėjai. Rugsėjį ski-

namos vynuogės. Valandinis

atlygis – nuo 5 iki 7 eurų.

Vynuogės Prancūzijoje

Rugsėjį Prancūzija atvyks-

tančių darbininkų laukia

išskėstomis rankomis. Pir-

miausia, žinoma, vynuogių

derliui nuimti. Taip pat reikia

skinti obuolius, melionus, rie-

šutus, alyvuoges. Sezoniniai

darbuotojai paprastai dirba

pagal terminuotas darbo su-

tartis. Vynuogių rinkėjai gali

tikėtis maždaug 9 eurų per

valandą uždarbio – toks mini-

malus valandinis atlygis šioje

šalyje. Už darbą šeštadieniais

mokama 25 proc. daugiau, už

darbui paaukotus sekmadie-

nius – 50 proc. daugiau.

Pomidorai Italijoje

Dažniausiai darbo Italijoje

galima gauti turizmo srityje.

Norintieji dirbti žemės ūkyje

turėtų keliauti į šalies pietus.

Ten esančiuose ūkiuose nuo

rudens laukiama darbininkų,

galinčių skinti alyvuoges ir

pomidorus. Šiaurinėje Ita-

lijos dalyje yra vynuogynų.

Per valandą skinant daržoves

ir vaisius Italijoje galima už-

dirbti 4–7 eurus.

Apžiūrėję savo

kambario duris

pamatėme, kad jos

labai plonos, o spyna

– ne kartą išlaužta

Vienas geidžiamesnių lietuvių

darbų Prancūzijoje – skinti

levandas.

AFP/Scanpix

1 2 3 4 5 6 7 8 ... 16 17

Comentarios a estos manuales

Sin comentarios

Elta DB151 Manual de usuario Pagina 3

Comentarios a estos manuales

Relacionado con productos y manuales para Hierros Elta DB151