
Mokslas ir technologijos
22
Mokslas ir technologijos
23
Nr. 29
2011 m. rugpūčio 8–14 d.
Nr. 29
2011 m. rugpjūčio 8–14 d.
Robotai užkariauja žmones
Siaubo lmuose esame įpratę matyti žmogui bloga darančius robotus. Realybė kitokia – žmonės eina iš proto dėl
šio naujo pagalbininko.
NERINGA MEDUTYTĖ
»
Kai laikau robotą
apkabinusi, net
žinodama, kad jo
viduje yra baterija,
jaučiuosi saugi
T
aivano kompanija
„Foxconn Techno-
logy Group“, su-
renkanti „Apple“
bendrovės „iPhone“ ir „iPad“
produktus, planuoja savo
veikloje naudoti dar daugiau
robotų. Šioje kompanijoje jau
dirba 10 tūkst. robotų, o per
ateinančius trejus metus tu-
rėtų būti įdarbinta dar 1 mln.
elektroninių pagalbininkų.
Tokių sprendimų imtasi
dėl augančio darbo užmokes-
čio. Pavyzdžiui, Kinijoje, ypač
kompanijose, gaminančiose
elektros produktus, sparčiai
plinta automatizacijos mada.
Daugelis šios srities įmo-
nių planuoja keltis į šalis, ku-
riose yra pigesnė darbo jėga,
tačiau tai padaryti sunkiau
nei nusipirkti robotų.
Darbuotojų streikai ir jų
reikalavimai mokėti dides-
nius atlyginimus tapo sunkia
našta – kompanijų vadovai
renkasi robotus, o ne žmones.
Sukels šoką
Manoma, kad Taivano kom-
panijos „Foxconn Techno-
logy Group“, bendradarbiau-
jančios su tokiais klientais
kaip „Dell“, „Hewlett-Pac-
kard“, „Nokia“, automatiza-
cija sukels šoką. Šioje ben-
drovėje dirba 1 mln. 200 tūkst.
darbuotojų.
„Darbo užmokestis auga
taip sparčiai, kad kai kurios
bendrovės nebegali išsilai-
kyti“, – sakė Danas Binas,
kurio atstovaujamas fondas
investuoja į naujausias tech-
nologijas, paremtas paslaugo-
mis vartotojams.
Gydo Paro
Nebūtina turėti 1 mln. ro-
botų, kad jie paveiktų mūsų
gyvenimą. Šie žmonijos kū-
riniai naudojami nuo 1961
metų. Jie skalbia, siurbia, da-
bar net kalba arba glaustosi.
Baltas minkštas ruonis
jau spėjo tapti Japonijos že-
mės drebėjimo aukų draugu.
Į nukentėjusius nuo stichijos
senelių namus grįžę gyven-
tojai rado du draugus – Paro
vardu pavadintus ruonius.
Beveik pusė nuo kovo 11-
ąją įvykusio žemės drebėjimo
nukentėjusių aukų yra vy-
resni nei 65 metų. Kad padėtų
išgyventi nelaimę, daugelis
socialinių įstaigų įsigijo gy-
vūnų.
Netoli Fukušimos elektri-
nės esančių senelių namų di-
rektorius pasirinko robotus.
Jo teigimu, tai pigiau ir kelia
mažiau rūpesčių.
„Kai laikau robotą apka-
binusi, net žinodama, kad jo
viduje yra baterija, jaučiuosi
saugi“, – sakė 85-erių Satsuko
Yatsuzaka.
Šiais robotais ruoniais gy-
ventojai džiaugiasi pusantros
valandos iš ryto ir tiek pat va-
kare. Per pietus robotai yra
įkraunami.
Robotas paukštis
Kita svajonė, puoselėta dar
Leonardo da Vinci, išsi-
pildė šiais metais. Vokiečių
inžinieriai sukūrė robotą
paukštį.
Kiro prototipą kompa-
nijos „Festo“ darbuotojai
pavadino „SmartBird“ (liet.
protingas paukštis). Šio
paukščio sparnų plotis yra
beveik du metrai, o sveria
jis 450 gramų.
Labiausiai ne tik mė-
gėjus, bet ir technologijų
pasaulio specialistus nu-
FAKTAI
ROBOTAI
• Terminas „humanoid“ pir-
mą kartą buvo pavartotas
1912 metais.
• Jis apibūdino į žmogaus ske-
letą panašią fosiliją.
• Androidai bus pradėti ga-
minti nuo 2012 metų.
• 2010 – 2013 metais bus
parduota 6,7 mln. robotų as-
meninėms reikmėms.
• Asmeninių robotų industri-
ja iki 2015 metų išaugs iki 15
mlrd.
stebino ne tai, kad roboto
sparnai gali judėti aukštyn
ir žemyn, bet jų lankstumas,
primenantis tikro paukščio
skrydį ir graciją.
Šis aparatas, kaip ir prieš
kelerius metus Harvardo
universiteto mokslininkų
sukurtas vos monetos dy-
džio robotas musytė, gali
atlikti pavestas užduotis ir
iš toli būti kontroliuojamas
žmogaus.
Apie panašius išradimus
girdima nuolat. Žmoniją
šiuo metu labiausiai do-
mina, kiek toli nueis roboto
ir žmogaus draugystė. Skep-
tikai nuolat svarsto, kodėl
žmogus mašiną siekia pada-
ryti panašią į save.
Padeda žmogui
Populiariojoje enciklope-
dijoje „Wikipedia“ huma-
noidas apibūdinamas kaip
robotas, kuriam būdinga
žmogaus išvaizda, ir kuris
gali naudotis žmogui reika-
lingais daiktais bei būti žmo-
gaus aplinkoje.
Jungtinių Tautų duo-
menimis, nuo 2003 iki 2006
metų buvo parduota 2 mln.
100 tūkst. robotų, pritaikytų
asmeninėms žmogaus rei-
kmėms. Į šį skaičių įtrauktas
ypač paklausus robotas dul-
kių siurblys.
Siekia panašumo
Androidais vadinami apara-
tai yra tiesioginė žmogaus
išvaizdos kopija. Jų autorių
tikslas – estetiškas, kuo ar-
timesnis žmonių išvaizdai
robotas.
Pavyzdžiui, šių metų pra-
džioje pasirodė „Amar III“ –
mokytis iš savęs ir aplinkos
galintis robotas.
Naudodamas rankas ir
akis-kameras bei procesorių
robotas gali atlikti skirtingas
užduotis jį supančioje aplin-
koje ir mokytis. „Amar III“
jau išmoko, kaip reikia elgtis
virtuvėje.
Oda – lyg žmogaus
Vieną didžiausių žingsnių
žengė mokslininkai, sukūrę
žmogaus dydžio „Actroid
DER“ – moterį mašiną, ku-
rios silikoninė oda primena
žmogaus odą.
Japonų „Kokoroko“ su-
kurta lėlė naudojama kaip
informacijos pranešėja rengi-
niuose, konferencijose. Ją ga-
lima pirkti arba išsinuomoti.
Sukurti šią lėlę kainavo nei
daug, nei mažai – 600 tūkst.
litų.
Iš pat pradžių „Actroid“
buvo eilinis robotas, kurio
naujausia versija keliavo po
technologijų parodas. Car-
negie Melon universiteto stu-
dentai užsibrėžė šį robotą pa-
daryti panašų į moterį. Gautą
aparatą „Actroid DER“ jie
neoficiliai vadina Jume (liet.
svajonė).
Pradininkas – siurblys
„Actroid“ robotai priklauso
naujai robotų kartai. Jie nėra
užprogramuoti, bet panašėja
į agentus, galinčius namuose,
mokyklose ar biuruose atlikti
darbus, kuriuos anksčiau
darydavo tik žmogus. Kad ir
kaip ironiška, šios moters
mašinos pradininkas buvo
dulkių siurblys „Romba“ bei
jau minėti pliušiniai robotai
ruoniukai.
Robotas „Herb“, nors ir
nėra toks gražus kaip Jume,
geba peržvelgti savo atmin-
ties įrašus ir iš jų intensyviai
mokytis. Šis aparatas, pavyz-
džiui, žino, kad puodelyje yra
sultys, o ne pienas ar kava.
Toks kasdienių situacijų su-
pratimas – sudėtingas ma-
tematikos ir kompiuterių
mokslų darbo rezultatas.
Žmogus+robotas=?
Dar daugiau pamąstymų
kelia projektas „Life Naut“.
Jis tiria roboto ir žmogaus
susijungimo galimybes kaip
kelią į nemirtingumą. Vyk-
dant šį projektą buvo sukurta
„Bina48“ – kalbanti roboto
galva.
„New York Times“ žur-
nalistė aprašė, kad susiti-
kimas su šiuo robotu buvo
nepaprastas – stulbinamai į
žmogų panaši galva nesiliovė
kalbėjusi, uždavė protingų
klausimų, citavo eiles. Žur-
nalistė teigė pasijutusi vaiku,
kai pirmą kartą susitiko ro-
boto ir jos akys.
Sukūrė transseksualas
Pokalbio metu „Bina48“ at-
skleidė, jog jos asmenybę
Mokslininkai sukūrė žmogaus
dydžio moterį mašiną, kurios
silikoninė oda primena žmogaus
odą
.
Scanpix
»
Jungtinių Tautų duomenimis, nuo 2003
iki 2006 metų buvo parduota 2 mln. 100
tūkst. robotų, pritaikytų asmeninėms
žmogaus reikmėms
sukūrė milijonierius Marti-
ne‘as Rothblattas, sumokėjęs
125 tūkst. JAV dolerių, kad
būtų sukurtas robotas, pana-
šus į jo ir žmonos Binos gy-
venimą. M. Rothblattas vedė
Biną ir susilaukė keturių
vaikų. Vėliau pajuto, kad yra
moteris ir pasikeitė lytį. Vis
dėlto šeima išliko kartu.
„Bina48“ buvo įkvėpta ir
sukurta pagal šios šeimos
santykių pavyzdį. Beje, M.
Rothblattas šiuo metu ver-
čiasi advokato praktika ir ats-
tovauja lytį besiruošiantiems
keisti asmenims.
Veide – 30 variklių
Prisimindama savo „šeimi-
ninkus“ „Bina48“ net pa-
klausė žurnalistės: „Kaip
20
BIOLOGAI NUSTATĖ, KAD ŠIKŠNOSPARNIAI GALI PAJUSTI SAVO
AUKŲ VENOMIS TEKANTĮ KRAUJĄ 20 CENTIMETRŲ ATSTUMU
Skrydis į Marsą pinga
■Kompanija „Space Explo-
ration Technologies“, arba
kitaip „SpaceX“, šių metų
lapkričio 30 dieną ketina
paleisti antrąją bandomąją
„Dragon“ kapsulę, kuri turės
susijungti su Tarptautine
kosmine stotimi (TKS).
„SpaceX“ su NASA yra pasi-
rašiusi sutartį dėl krovinių gabe-
nimo į TKS ir planuoja patobulinti
„Dragon“ kapsulę, kad ja į kos-
mosą ir galbūt net į Marsą būtų
galima skraidinti žmones. „Mes
apskaičiavome, kad „Dragon“
kapsulė su „Falcon Heavy“ ra-
keta galėtų nuskraidinti žmones į
Marsą už kelis šimtus milijonų, o
ne milijardų JAV dolerių“, – teigė
NASA „Ames“ tyrimų centro di-
rektorius Pete‘as Wordenas.
Siūlomi „pigūs“, ne milijardus, o milijonus dolerių kainuojantys skrydžiai į kosmosą. Reuters
TIK SKAIČIAI
manai, kada dirbtinis protas
pakeis advokatus?“
„Binos48“ oda pagaminta
iš medžiagos, vadinamos
„Frubber“, o jos veide vei-
kia 30 variklių, kurie leidžia
šypsotis, raukytis, atrodyti
sutrikusiai.
Mokosi iš vaikų
Jau sukurtas ir „Robot Si-
muloid“, padedantis odon-
tologams praktikuotis ir
atlikti sudėtingas dantų gy-
dymo procedūras. Taip pat
pasaulį išvydo 1,3 m aukščio
vaikiškos išvaizdos robotas.
Šis aparatas verčia naują
puslapį robotų pasaulyje.
Jo, kaip ir anksčiau minėtų
robotų, intelektas sukurtas
taip, kad jo nereikėtų užpro-
gramuoti – taikomos vaikų
raidos žinios. Tad robotai
auga ir mokosi kaip vaikai.
Įdomu, kad šie automatai jau
pradėjo veržtis ir į sudėtingą
žmonių jausmų pasaulį. Jie
analizuoja prisilietimus, jų
sukeltus jausmus.
Į lovą – su robote
Las Vegaso parodoje de-
monstruota „Roxxxy“ turi
tris asmenybes – pagal klie-
nto poreikį ji automatiškai
atnaujina savo duomenis
nuolat parsisiųsdama juos iš
interneto. Šis išradimas tapo
ne tik malonia sugulove vy-
rams, bet ir gana kūrybinga
pašnekove.
Beje, per pratybas jau rieda
ir robotas „Fort Beninge“. Jis
moka šaudyti tikromis kulko-
mis, svaidyti granatas. Kyla
klausimas, ar japoniški ani-
maciniai filmukai, kuriuose
pernelyg išreikštas seksualu-
mas bei agresija, nėra žmoni-
jos ateitis.
60
TIK SKAIČIAI
EUROPOS VĖJO ENERGIJOS ASOCIACIJOS
SKAIČIAVIMU, IKI 2020 METŲ EUROPOS
VĖJO ENERGIJA SUDARYS 15,7 PROC. VISOS
EUROPOJE SUVARTOJAMOS ENERGIJOS
15,7
JAV MOKSLININKAI PER METUS ATLIEKA APIE
60 TŪKST. EKSPERIMENTŲ SU PRIMATAIS
Naikinami Amazonės miškai
■Brazilijos Vyriausybės tyrėjai
pranešė, kad liepą, palyginti
su birželiu, Amazonės miškų
kirtimas išaugo 17 proc. Per
mėnesį buvo iškirsta daugiau
kaip 300 kv. kilometrų atogrą-
žų miškų.
Gegužę miškų buvo kertama
gerokai mažiau, o balandį dau-
giau kaip 400 kv. kilometrų
Amazonės miškų iškirsta vienoje
Brazilijos valstijoje, Mato Grose.
2009 metais Jungtinių Tautų kli-
mato kaitos viršūnių susitikime,
kuris vyko Kopenhagoje, Brazi-
lija įsipareigojo iki 2020-ųjų 80
proc. sumažinti Amazonės miškų
kirtimą. Brazilijoje yra 5,3 mln.
kv. kilometrų džiunglių ir miškų,
daugiausia Amazonės upės ba-
seine.
Per mėnesį iškertama daugiau kaip 300 kv. kilometrų atogrąžų miškų. AFP
%
„Robot Simuloid“ padės gydyti dantis
. Scanpix
cm
tūkst.
Comentarios a estos manuales